demensijos_gydymas

Dažnai išgirdus demencijos diagnozę  tiek pacientas, tiek jo šeima patiria šoką nes: lieka vieni su šia liga, yra visiška nežinomybė, kaip su tuo tvarkytis, kaip planuoti tolesnį savo gyvenimą, kaip prisitaikyti prie naujos realybės psichologiškai ir kaip pritaikyti namus, kad jie išliktų saugūs net didėjant užmaršumui, kaip sulėtinti  simptomų progresavimą ir daug kitų klausimų, į kuriuos patiems būna sunku rasti atsakymus.

Mūsų klinikos komanda padės Jums ar Jūsų artimam patikslinti, ar yra demencija. Jeigu diagnozė pasitvirtins, mes pasiūlysim ne tik medikamentinį gydymą, bet savo žinias ir patirtį kuo saugiau prisitaikant prie šios naujos realybės.

Kada reikia tirtis dėl demencijos?

Jei pasireiškia vienas ar keli greitai nepraeinantys (ir blogėjantys) požymiai:

  • Pažintinių funkcijų blogėjimas: naujai atsiradęs užmaršumas, sunkesnis bendravimas, sunkumas ieškant žodžio, dezorientacija (nesigaudymas laike, vietoje)
  • Asmenybės pasikeitimai: netinkamas draugiškumas arba kaip tik atsiribojimas, perdėtas flirtavimas ankščiau santūriam žmogui, greitas susierzinimas, emocijų nevaldymas , emocijų šiurkštumas
  • Probleminis elgesys: klaidžiojimas, fizinio neramumo ir įtampos būsena, bruzdumas, nerimastingumas, naktinis aktyvumas.
  • Psichiatriniai simptomai: apatija, depresija, įtarumas, nerimas, nemiga, baimingumas, paranoja, haliucinacijos.
  • Kasdienės veiklos pasikeitimai: pasimetimas, valgio gaminimo procedūros pamiršimas, neprisižiūrėjimas, nepasirūpinimas namais, sunkesnis tvarkymasis su finansais, klaidos darbe, sunkumai apsiperkant.

Ne visada atminties sutrikimai reiškia demenciją. Depresija, skydliaukės ligos, kai kurios infekcijos ir vitaminų trūkumas gali sukelti į demenciją panašius simptomus, todėl svarbu kruopščiai ištirti visas galimas smegenų veiklios sutrikimų priežastis. Gydymo metodai priklauso nuo demencijos tipo ir nuo to, kaip toli pažengusi liga.

Kas yra de­men­ci­ja? De­men­ci­ja yra pro­gre­suo­jan­tis, de­ge­ne­ruo­jan­tis sme­ge­nų sin­dro­mas (tai simptomų kompleksas, o ne konkreti liga), pa­lie­čian­tis at­min­tį, mąs­ty­mą, el­ge­sį bei emo­ci­jas. Paprastai tariant, žodis „demencija“ nusako būklę, kai žmogaus smegenys nustoja funkcionuoti taip gerai, kaip funkcionavo anksčiau. Kai toks smegenų funkcijos pablogėjimas užsitęsia ir toliau blogėja, galima įtarti demenciją. Demencijos simptomus gali sukelti daugiau nei 100 įvairių ligų. Dažniausiai pasitaikanti yra Alzheimerio liga. Šiuo metu demencija nėra išgydoma, tačiau simptomų progresavimas gali būti sulėtintas, jei laiku imamasi tinkamų priemonių. Ypač svarbu išsiaiškinti galimas įtariamos demencijos priežastis, nes kai kurios iš jų gali būti pašalinamos (pvz. infekcijos ar vitaminų trūkumas).

Nuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Su demencija gyvenančių žmonių priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – iš pradžių reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti ir išsaugoti blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas, o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka bei nuolatine paciento slauga.

Kreipiantis į mūsų centrą

Labai rekomenduojame į pirmą konsultaciją atvykti kartu su šeimos nariu/giminaičiu, galinčiu suteikti objektyvios informacijos dėl demencijos simptomų pasireiškimo.

Atvykus į Centrą Jums bus pasiūlytas specialistų komandos (psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo) kompleksinis ištyrimas:

  • išsami psichiatro konsultacija
  • neurokognityvinis atminties ir pažinimo funkcijų ištyrimas
  • socialinės situacijos ir gyvenimo kokybės įvertinimas
  • laboratorinis kraujo tyrimas (kraujo, kepenų ligų, infekcijų ir intoksikacijų sukeltų atminties sutrikimo simptomų diferencinei diagnostikai)

 

Patvirtinus diagnozę Jums bus pasiūlyta:

  • Įrodymais grįstas medikamentinis gydymas
  • Natūralios medicinos siūlomos priemonės sveikatos palaikymui
  • Nemedikamentinis gydymas (elgesio autonomiškumo palaikymas, aplinkos pritaikymas, psichosensorinė stimuliacija)
  • Psichosocialinė pagalba:
    • sudarytas individualus socialinės pagalbos planas;
    • psichoedukacija (visapusiška informacija apie ligą ir jos priežiūrą bei gydymą)
    • atvejo vadyba
    • pagalba tvarkant globos, rūpybos, paslaugų namuose dokumentus;
    • esant poreikiui tarpininkavimas kitose įstaigose.

Registruotis konsultacijai

[recaptcha]

Siųsdami šią žinutę jūs sutinkate, kad šis puslapis naudotų ir tvarkytų formoje įvestus jūsų asmeninius duomenis.